Specialistas pastebėjo, kad žmonės vis dar gėdijasi išangės ligų, net hemorojaus.
„Niekam nėra malonu rodyti vietą, kuri įprastai nerodoma“, – pacientų baimę supranta doc. P.Žeromskas, Vilniuje 2005 metais įkūręs Proktologijos kliniką. Čia dirbantys gydytojai konsultuoja pacientus ir pacientes dėl išangės, tiesiosios ir storosios žarnos ligų, gydo ir padeda spręsti visas su tuo susijusias problemas.
Nors proktologinės bėdos dažniausiai užklumpa vyrus, jos neatsiejamos ir nuo moterų: jos labiau rūpinasi ne tik savo, bet ir savo šeimos narių sveikata – užregistruoja vizitui pas gydytojus vyrus ar net atlydi juos į kliniką.
Ir nors su išangės problemomis dažniau susiduria vyrai, moterys dažniau kreipiasi į gydytojus. Ir taip pat neišvengia baimės, gėdos jausmo.
Kas joms padeda? Ar nėra mitas, kad moterys drovesnės?
Gydytojo P.Žeromsko įkurta klinika iš kitų išsiskiria tuo, kad joje dirba net dvi specialistės moterys, kurioms pacientės gali patikėti jautrias ir dažnai nepatogias problemas, – medicinos mokslų daktarė Gintarė Valeikaitė-Tauginienė ir Asta Pukinskienė.
„Moteris geriau supranta kitos moters kūną, fiziologiją, proktologė, skirtingai nei specialistas vyras, gali subtiliau interpretuoti patologinius ar kitus radinius moterims. Bendraudamos su specialiste moterimi pacientės patiria mažiau įtampos, streso“, – patikino gydytojas.
Abi proktologes pacientės vertina ne tik dėl emocinės paramos, bet ir dėl profesionalumo, kompetencijų. Tai liudija daugybė padėkų ir gerų atsiliepimų įvairiose viešose platformose.
„Galbūt kažkam atrodo, kad moterys chirurgės neprilygsta vyrams. Bet po daugybės darbo kartu metų galiu tvirtai pasakyti, kad moterys chirurgės – puikios, patikimos specialistės, kurių stiprybė – ne tik profesinės žinios ir patirtis, bet ir atidus bendravimas. Pacientai tai vertina, todėl mūsų specialistės visada jų turi labai daug“, – pasakojo P.Žeromskas.
Vyrais proktologais pacientai taip pat visiškai pasikliauja. Tad galimybė pasirinkti specialistą pagal lytį leidžia pacientėms ir pacientams per ilgai neatidėlioti vizito ir neužleisti ligos.
Renkantis specialistą svarbu žinoti ir dar vieną dalyką. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu proktologijos ar koloproktologijos paslaugas siūlo nemažai privačių gydymo įstaigų, klinikų, bet specialistas specialistui nelygu.
Proktologija ir koloproktologija užsiima bendrieji chirurgai arba pilvo chirurgai, kurių licencijoje yra įrašyta teisė gydyti išangės ir tiesiosios žarnos ligomis sergančius pacientus. Tačiau svarbu yra tai, ar gydytojas gilinasi į šios specifinės srities žinias.
„Apskritai koloproktologų – storosios žarnos specialistų – nėra labai daug. Vilniuje dirba gal dešimt specialistų, nors tokias paslaugas teikia gerokai daugiau gydytojų ir tarp jų yra tokių, kurių niekada nesu sutikęs koloproktologijos konferencijoje ar kitame šių specialistų susibūrime“, – pažymėjo P.Žeromskas.
Jo klinika išskirtinė ne tik moterimis specialistėmis, bet dar ir tuo, kad visi joje dirbantys chirurgai specializuojasi proktologijos arba koloproktologijos srityje, nuolat gilina žinias šiose srityje, yra Lietuvos ir Europos koloproktologų draugijų nariai.
Atidėlioti vizitą pas proktologą skatina ir skausmo baimė. Ko tikėtis tyrimo metu, kas jame laukia paciento?
„Pirmiausia noriu patikinti, kad neskaudės. Proktologinis ištyrimas gal ir nemalonus, bet neskausmingas. Tyrimo metu taikomos vietiškai veikiančios priemonės, kuriose yra nuskausminamųjų medžiagų, todėl pacientas skausmo nejaučia ne tik tyrimo metu, bet ir po jo“, – pacientų baimes sklaidė gydytojas.
Jis ragino neužleisti proktologinių bėdų ir neatidėlioti vizito pas gydytoją specialistą.
„Kai žmonės pajunta turį išangės problemą, dažniausiai būna įsitikinę, kad tai hemorojus. Diagnozuojame ne tik hemorojų, bet ir kitas ligas, tarp jų – išangės odos ligas, kurios pasireiškia niežuliu, įplėšas, kurias skauda, kitas bėdas“, – vardijo gydytojas.
Dar viena pacientų grupė – ateinantys pasitikrinti profilaktiškai dėl storosios žarnos vėžio. P.Žeromskas priminė: šią ligą užtikus ankstyvos fazės, ji lengviau pagydoma, o diagnozavus priešvėžinius pakitimus – storosios žarnos polipus – juos galima pašalinti ir negulant į ligoninę ar dienos chirurgijos skyriuose.
Kodėl žmonės serga išangės ligomis? Kada reikia sunerimti?
Daugelis mano, kad hemorojumi serga ilgai sėdintys, pavyzdžiui, vairuotojai, biuruose dirbantys žmonės. Tokios tendencijos gydytojas nepastebėjo, to nenurodo ir medicininė literatūra.
Įtakos storosios žarnos vėžiui turi mityba, kurioje daug konservuotų produktų, keptos, rūkytos mėsos, mažai daržovių ir skaidulų, judėjimo stoka, rūkymas. Įtakos turi ir paveldimumas. Visi 50–75 metų asmenys turėtų dalyvauti prevencijos programoje dėl storosios žarnos vėžio, o tie, kurių giminėje yra sirgusių šia liga, turėtų pradėti tikrintis nuo 40 metų.
Išangės odos ligoms įtakos turi higiena, neretai dėl jų būna kaltas ir netinkamas antibiotikų vartojimas. Gydytojas patarė atkreipti dėmesį ir į tuštinimąsi.
„Svarbus reguliarus tuštinimasis. Jeigu pasikeičia tuštinimosi pobūdis – viduriai užkietėja ar atvirkščiai – pradedama viduriuoti, jeigu atsiranda kraujo, skausmas tuštinantis ir visa tai tęsiasi daugiau nei mėnesį, reikėtų pasitikrinti pas proktologą“, – nedelsti paragino gydytojas P.Žeromskas.
UAB ŽEROMSKŲ KLINIKA
