Kraujavimas iš išangės ir žarnyno

Kraujavimas iš išangės yra dažnas tiesiosios žarnos išangės kanalo ligų simptomas. Jį gali sukelti įvairios priežastys – nuo visiškai nepavojingų iki grėsmingų susirgimų. Kraujavimas iš išangės yra dar vienas geras paciento draugas, priverčiantis greičiau kreiptis pas specialistą.  Iš kraujavimo pobūdžio galima nustatyti pažeidimo lygį.

Lėtinis neintensyvus kraujavimas iš plonojo žarnyno ir dešinės storosios žarnos pusės dažniausiai išoriškai nepastebimas („slaptas kraujavimas“) ir pasireiškia, kaip anemija (mažakraujystė). Intensyviai kraujuojant iš šių segmentų, kraujas, paveiktas žarnyne esančių virškinimo fermentų, išmatas nudažo juodo deguto spalva (melena).

Kraujuojant iš kairės storosios žarnos dalies, nepakitęs kraujas maišosi su susiformavusiomis išmatomis. Jei kraujuoja stipriai – tuštinamasi šviežiu krauju ar krešuliais.

Esant hemorojui – kraujas teka srove ar varva lašais tuštinimosi pabaigoje. Kraujas visada būna atskirai nuo išmatų.

Kraujuojant iš analinio kanalo, krauju dryžiais sutepamos išmatos arba nulaša keli lašai tuštinimosi pabaigoje. Esant analinio kanalo ar išangės patologijai kraujas pastebimas ir ant tualetinio popieriaus, valantis, ar sutepa krauju apatinius rūbus. Ryškiai raudonas kraujas būdingas išangės įplėšai ir hemorojui. Skiriasi tik kraujo kiekis. Įplėšai būdingas neintensyvus kraujavimas – keli lašai.

Kraujavimas iš išangės dažniausiai atsiranda tuštinimosi metu ar po jo, kai pažeidžiamos tiesiosios žarnos ar išangės srities gleivinės kraujagyslės.

Kodėl kraujuoja iš išangės? Dažniausios kraujavimo iš išangės priežastys:

Kraujavimas iš išangės, sergant hemorojumi

Hemorojus (mazgai) – tai išsiplėtusios kraujagyslės (kaverniniai kūneliai) tiesiosios žarnos srityje. Į kaverninius kūnelius atiteka arterinis kraujas, todėl kraujavimas dažniausiai būna ryškiai raudonu krauju ir gausiai. Tuštinimosi metų padidėję mazgai lenda kartu su išmatomis į išorę. Stanginantis ir tuštinimosi metu, dėl padidėjusio kraujo spaudimo mazge ir traumavimo išmatomis, kaverninis kūnelis trūksta.  Kraujuoja paprastai tuštinimosi pabaigoje – palaša į klozetą ar teka srove. Kraujas gali būti ir ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiuje. Paprastai kraujavimas būna be skausmo.

Kiti hemorojaus simptomai (be kraujavimo)

Sergant hemorojumi, be kraujavimo, gali pasireikšti ir kiti nemalonūs simptomai, priklausomai nuo to, ar hemorojus yra vidinis, ar išorinis:

• Diskomfortas ar spaudimo jausmas išangėje – ypač sėdint ar po tuštinimosi;
• Niežėjimas ir perštėjimas – dėl dirginimo ir išskyrų iš tiesiosios žarnos;
• Mazgelių ar gumbelių atsiradimas šalia išangės (išorinis hemorojus);
• Skausmas ar maudimas – ypač jei hemoroidinis mazgas yra užspaustas ar trombuotas (užsikimšęs kraujo krešuliu);
• Gleivinės išskyros – gali sudirginti odą aplink išangę;
• Svetimkūnio pojūtis tiesiojoje žarnoje ar jausmas, kad žarnynas iki galo neištuštėja.

Kraujavimas iš išangės, sergant išangės įplėša

Išangės įplėša – tai išilginis gleivinės įtrūkimas išeinamosios angos kanale, kuris gali atsirasti dėl kieto ar sauso išmatų kamščio, rečiau – dėl viduriavimo. Kraujo paprastai būna nedaug, dažniausiai ant popieriaus, valantis.

Sergant išangės įplėša, be kraujavimo galimi ir kiti simptomai:

• Aštrus, deginantis ar veriantis skausmas tuštinimosi metu, kuris gali tęstis dar kelias valandas po jo;
• Skausmingas raumenų susitraukimas aplink išangę (spazmas), dėl kurio tuštinimasis tampa sunkus ir bijoma eiti į tualetą;
• Niežėjimas ar perštėjimas išangės srityje;
• Kartais gali būti juntamas nedidelis patinimas ar gumbelis prie įplėšos krašto (vadinamas sarginiu mazgeliu) – ypač lėtinės įplėšos atveju.

Kraujavimas iš išangės, sergant uždegiminėmis žarnų ligomis

Uždegiminės žarnyno ligos- tokios, kaip opinis kolitas ar Krono liga. Kraujavimas, sergant uždegiminėmis žarnų ligomis, dažniausiai būna  su gleivėmis.  Priklausomai nuo to, kokiame segmente yra žarnos uždegimas, koks jo intensyvumas, kraujo kiekis gali būti įvairus – nuo kelių kruvinų gleivingų gijų ant išmatų iki viduriavimo krauju ir gleivėmis.

Kraujavimas iš išangės gali būti nuolatinis arba pasikartojantis, o kraujas dažnai susimaišęs su išmatomis. Kraujas būna tamsesnis nei sergant hemorojumi, o tuštinimasis dažnai būna dažnas ir gali būti skausmingas.

Kiti būdingi simptomai sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis:

• Pilvo skausmai ir spazmai, ypač prieš tuštinimąsi;
• Viduriavimas gali būti su gleivėmis ar pūliais;
• Svorio kritimas ir silpnumas;
• Karščiavimas ar bendras negalavimas, kai liga paūmėja.

Šios ligos yra lėtinės, todėl simptomai gali atsirasti bangomis – periodiškai paūmėti ir vėl aprimti.

Kraujavimas iš išangės, sergant storosios žarnos polipais ar storosios žarnos vėžiu

Kraujavimas iš išangės, sergant žarnyno polipais ar vėžiu dažniausiai būna nepastebimas iš karto ir be skausmo. Kraujas gali būti:

• Tamsus, sumaišytas su išmatomis, todėl pacientas gali jo nepastebėti plika akimi;
• Kartais matomas kaip ryškiai raudonos ar rusvos gyslelės ant išmatų paviršiaus;
• Ilgainiui dėl nuolatinio, net ir nedidelio kraujavimo gali atsirasti silpnumas, nuovargis, blyškumas – dėl mažakraujystės (anemijos).

Kiti galimi simptomai:

• Pakitęs tuštinimosi dažnis ar pobūdis – viduriavimas, užkietėjimas arba pojūtis, kad žarnos visiškai neištuštėja;
• Skausmas ar pilvo pūtimas;
• Neaiškus svorio kritimas;
• Kartais pasirodo gleivės išmatose ar pilvo diskomfortas;
• Pasikeitusi išmatų forma.

Svarbu žinoti, kad tokio tipo kraujavimas dažnai būna negausus ir beskausmis, todėl jį galima lengvai supainioti su hemorojaus požymiais. Dėl to, jei kraujas iš išangės pasirodo be skausmo, ypač vyresniame amžiuje ar kartu su tuštinimosi pokyčiais, būtina atlikti kolonoskopiją.

Kraujavimas iš išangės, sergant išangės fistule

Išangės fistulė – tai nenormalus kanalas (takelis), susiformuojantis tarp tiesiosios žarnos ar išangės kanalo ir odos aplink išangę. Dažniausiai ji išsivysto po uždegimo ar pūlinio šioje srityje.

Kraujavimas sergant fistule paprastai būna nedidelis ir pasireiškia:

• Kartu su pūlingomis ar kraujingomis išskyromis iš nedidelės angos šalia išangės;
• Po tuštinimosi, kai išskyros gali sustiprėti, dėl spaudimo;
• Kartais ant apatinių drabužių matomi pėdsakai kraujo ar pūlių.

Kraujavimą dažnai lydi kiti simptomai:

• Skausmas ar maudimas sėdint ar vaikštant;
• Paraudimas, patinimas ar mazgelis prie išangės;
• Nemalonus kvapas dėl pūlingų išskyrų;
• Kartais pasireiškia karščiavimas ar bendras silpnumas, jei fistulė infekuota.

Svarbu: išangės fistulė savaime neužgyja. Jei pastebite nuolatinį išskyrų ar kraujo tekėjimą iš angos šalia išangės, būtina kreiptis į gydytoją proktologą. Tik chirurginis gydymas leidžia visiškai pašalinti fistulės takelį ir išvengti pasikartojimo.

Kitos galimos kraujavimo iš išangės priežastys

Be dažniausiai pasitaikančių ligų (hemorojaus, įplėšos ar žarnyno uždegimų), kraujavimą gali sukelti ir bendrieji organizmo veiksniai, susiję su kraujo krešėjimu ar vartojamais vaistais.

Kraujo krešėjimo sutrikimai

Kai kraujas kreša silpniau nei įprastai, net smulkūs žarnyno ar tiesiosios žarnos pažeidimai gali sukelti kraujavimą.

Tai gali pasitaikyti:

• esant įgimtiems ar įgytiems krešėjimo sutrikimams (pvz., hemofilijai, kepenų ligoms);
• sergant kepenų ar kraujo ligomis, kurios veikia krešėjimo baltymų gamybą;
• vartojant vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą.

Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai gali padidinti polinkį kraujuoti iš virškinamojo trakto, įskaitant ir išangės sritį:

• Antikoaguliantai („kraują skystinantys“ vaistai), pvz., varfarinas, apiksabanas, rivaroksabanas;
• Antitrombocitiniai vaistai, pvz., aspirinas, klopidogrelis;
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas), ypač vartojami ilgesnį laiką;
• Kai kurie maisto papildai ar žolelės (pvz., žuvų taukai, ginkmedis) taip pat gali šiek tiek didinti kraujavimo riziką.

Ką reikėtų žinoti pacientui?

Jei pastebite kraujavimą iš išangės ir vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite kraujo krešėjimo problemų, būtina apie tai informuoti gydytoją. Gydytojas įvertins, ar kraujavimas susijęs su vaistais, ir, prireikus, pakoreguos gydymą ar paskirs papildomus tyrimus.

Kada reikia kreiptis į gydytoją, jei kraujuoja iš išangės?

Nedidelis kraujavimas iš išangės ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau bet koks kraujas iš tiesiosios žarnos yra signalas, kad reikia išsitirti.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Kraujavimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas;
• Kraujo kiekis didelis (pavyzdžiui, kraujas teka, o ne tik palieka pėdsakus ant popieriaus);
• Kraujas yra tamsus, sumaišytas su išmatomis ar gleivėmis;
• Kraujavimą lydi pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas;
• Pastebite svorio kritimą, silpnumą, nuovargį ar blyškumą (galimos mažakraujystės požymiai);
• Kraujavimas pasireiškia be skausmo, ypač vyresniame amžiuje (tai gali būti žarnyno polipų ar vėžio požymis);
• Atsiranda stiprus skausmas ar patinimas išangės srityje (gali reikšti įplėšą ar trombuotą hemorojinį mazgą).

Kodėl svarbu pasitikrinti?

Tik gydytojas, atlikęs apžiūrą ar tyrimus (pvz., rektoskopiją ar kolonoskopiją), gali nustatyti tikslią kraujavimo priežastį. Dalis priežasčių — tokios kaip hemorojus ar įplėša — yra nepavojingos, tačiau kitos (pvz., polipai, uždegiminės ligos ar žarnyno vėžys) reikalauja ankstyvo gydymo.

Jei pastebite kraują tuštinantis ar ant tualetinio popieriaus – nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Kraujavimas iš išangės visada signalizuoja apie sutrikimą, kurį būtina išsiaiškinti. Kreipkitės į mūsų specialistus – atliksime išsamius tyrimus ir nustatysime priežastį. Registruokitės konsultacijai telefonu +370 52101771 arba +370 603 30040. Taip pat galite patogiai užsiregistruoti internetu per Mano daktaras ar E-sveikata platformas. Jei turite klausimų – rašykite el. paštu – info@zeromsku.lt.