Žarnyno tyrimai

Endoskopiniai storosios žarnos tyrimai:

• Anoskopija
• Rektoskopija (RRS).
• Sigmoidoskopija
• Kolonoskopija

Radiologiniai storosios žarnos tyrimai:

• Retrogradinė irigoskopija.
• Kopjuterinės tomografijos kolonoskopija.
• Defekogradija (Pelvikografija).
• Magnetinio rezonanso defekografija.
• Pasažinis storosios žarnos tyrimas su rentgenokontrastiniais žymenimis

Kiti tyrimai

• Tiesiosios žarnos tyrimas pirštu.
• Tiesiosios žarnos jautrumo testas.

Tiesiosios žarnos tyrimas pirštu

Tyrimas svarbus preliminariai vertinant analinio kanalo funkcinę būklę, diagnozuojant  analinio kanalo ir tiesiosios žarnos ligas.

Tyrimo metu įvertinamas sfinkterio tonusas ramybėje, sutraukiant sfinkterį ir paprašius pacientą imituoti tuštinimąsi. Paeiliui spaudžiant priekinė, užpakalinę, šonines analinio kanalo sieneles,  nustatomas maksimalaus skausmingumo taškas. Įplėšai būdingas skausmas ties 6 ar 12 val. Paprašius sutraukti rauką galima įvertinti valingo sfinkterio funkciją.

Digitalinio tyrimo metu galima diagnozuoti tarpvietės nusileidimą, rektocelę, sigmoidocelę. Tirti geriausia ginekologinėje kėdėje.

Tiriama bimanualiai per makštį ir tiesiąją žarną. Tuomet galima apčiuopti gilioje Duglaso kišenėje žarnų kilpas. Bimanualinio tyrimo metu žarnų kilpos tarsi „pabėga“ aukštyn.

Žemi tiesiosios žarnos tumorai  dažniausiai diagnozuojami digitalinio tyrimo metu. Gerybiniai polipai būna minkšti, paslankūs. Piktybinis tumoras – kietas. Iš paslankumo galima gana tiksliai nustatyti invazijos laipsnį.

Anoskopija (proktoskopija)

Instrumentinis tyrimas skirtas analinio kanalo ištyrimui. Jam naudojami įvairios konstrukcijos anoskopai.

Tyrimo metu analiniame kanale galima rasti įplėšą. Tam labiausiai tinka plečiantieji anoskopai. Jos dugne matosi analinio kanalo rauko skaidulos. Diferenciacijai su lėtiniu paraproktitu (kai yra nepilna fistulė) anoskopijos metu reikia atkreipti dėmesį ar „įplėšos“ dugne nepasirodo pūlių. Jų paprastai būna nedaug – kartais tik lašas. Nepilnai fistulei būdinga ir „hipergranuliacijos“ „įplėšos dugne“.

Anoskopijos metu linea dentata lygyje galima pastebėti išvešėjusius hiperplastinius polipus. Lėtinei įplėšai būdinga polipų lokalizacija ties 6 ar 12 val. Apžiūrai geriausiai tinka „vamzdinis“ anoskopas.

Anoskopijos metu diagnozuojamas ir hemorojus. Šiam tyrimui geriausiai tinka vamzdinis anoskopas.

Rektoskopija (RRS – rektoromanoskopija)

Tai endoskopinis tyrimas, kurio metu naudojamas nelankstus iki 30-40 cm ilgio instrumentas. Dažniausiai apžiūrima 12-15 cm tiesiosios žarnos todėl jo vietoje pradedama taikyti lankstų videosigmoidoskopą. Tačiau dėl labai didelės pastarojo kainos, RRS išlieka rutininis pirmo pasirinkimo tyrimas pirminio proktologinio ištyrimo metu.

Fibrokolonoskopija

Tai invazinis endoskopinis tyrimas, kai specialaus lankstaus instrumento pagalba galima „apžiūrėti“ visą storąją žarną ir paskutinius 10-15 cm plonosios žarnos. Šis tyrimas labiausia tinka ieškant organinės storosios žarnos patologijos (polipų, vėžio, uždegiminių storosios žarnos ligų). Rekomenduotina tyrimą daryti narkozėje.

Kolonoskopijos metu galima paimti medžiagos iš storosios žarnos auglių, gleivinės. Nesunkia šalinami ir storosios žarnos polipai. Tyrimas turi savo pavojų – galima pažeisti storąją žarną, todėl daromas esant pagrįstoms indikacijoms.

Kalbant apie tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu žmonės skirstomos į grupes. Taip vadinamą vidutinės rizikos grupę sudaro žmones, kurie neturi papildomų rizikos veiksnių, t. y. jų rizika susirgti yra tokia pati kaip bendros populiacijos.

Vidutinės rizikos grupė (pagal JAV ir Europos rekomendacijas):

• Amžius: ≥45 m. (JAV rekomenduoja pradėti nuo 45 m., Europa dažniausiai nuo 50 m.).
• Nėra šeiminės istorijos: pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai) nesirgo storosios žarnos vėžiu ar didelės rizikos adenomomis.
• Nėra genetinių sindromų: nėra nustatyta Lynch sindromo (HNPCC), FAP ar kitų paveldimų polipozių sindromų.
• Nesergama uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opinis kolitas, apimantis storąją žarną, ilgiau kaip 8–10 metų).
• Nėra anksčiau pašalintų adenomų ar storosios žarnos vėžio anamnezėje.
• Nėra kitų būklių, keliančių didesnę riziką (pvz., radioterapija mažajam dubeniui anksčiau).
• Kitaip tariant:

Vidutinės rizikos pacientas – tai žmogus be asmeninių ar šeiminių rizikos faktorių, kuris pasiekia atrankos amžių (45–50 m.), todėl jam tinka įprastinė atrankinė programa (slapto kraujo testas, kolonoskopija pagal algoritmą).

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Lietuvoje kolonoskopija skiriama kaip antrinis tyrimas, jei atrankinis testas duoda teigiamą rezultatą.

Programa veikia taip:

• Tikslinė grupė – 50–74 metų amžiaus asmenys (vyrams ir moterims).
• Pirmas žingsnis – atliekamas imunocheminis slapto kraujo išmatose testas (iFOBT).
• Jei testas neigiamas → kitą kartą tyrimas kartojamas po 2 metų.
• Jei testas teigiamas → žmogus siunčiamas atlikti kolonoskopijos, kuri yra programos dalis ir atliekama nemokamai pagal siuntimą.

Taigi, kolonoskopija pagal programą atliekama tik tiems žmonėms, kurių slapto kraujo testas yra teigiamas.

Yra pacientų grupė, kuriems kolonoskopija atliekama ne pagal atrankinę storosios žarnos vėžio programą, bet dėl padidėjusios rizikos ar klinikinių indikacijų. Tai yra padidintos rizikos sirgti storosios žarnos vėžių grupė.

Rizikos grupės, kurioms kolonoskopija skiriama individualiai:

1. Šeiminė rizika:
   • Jei pirmos eilės giminaitis (tėvai, broliai, seserys, vaikai) sirgo storosios žarnos vėžiu ar didelės rizikos adenoma (ypač jei diagnozuota <60 m. amžiaus).
   • Jei du ar daugiau pirmos eilės giminaičių sirgo storosios žarnos vėžiu bet kokiame amžiuje.

1. • Tokiems asmenims kolonoskopija rekomenduojama kas 5 metus, pradedant nuo 40 metų arba likus 10 metų iki jauniausio giminaičio diagnozės amžiaus.

2. Genetiniai sindromai:
   • Lynch sindromas (HNPCC) – kolonoskopija rekomenduojama pradėti nuo 20–25 m. ir kartoti kas 1–2 metus.
   • FAP (šeiminė adenomatozinė polipozė) – pradėti tyrimus paauglystėje (10–12 m.), vėliau kolonoskopija atliekama dažnai (kasmet ar kas kelerius metus).
3. Uždegiminės žarnų ligos:
   • Sergant ilgalaikiu opininiu kolitu ar Krono liga, apimančia storąją žarną.
   • Paprastai stebėsena pradedama po 8–10 metų nuo ligos pradžios, kolonoskopija kartojama kas 1–3 metus.
4. Asmeninė anamnezė:
   • Jei žmogui anksčiau buvo rasta adenominių polipų, kolonoskopija kartojama pagal radinių tipą ir skaičių (pvz., kas 3–5 metus).
   • Jei pacientas jau sirgo storosios žarnos vėžiu – atliekama kontrolinė kolonoskopija po gydymo.
5. Simptomai (nepriklausomai nuo amžiaus):
   • kraujas išmatose,
   • nepaaiškinamas geležies stokos anemija,
   • ilgalaikis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas,
   • nepaaiškinamas svorio kritimas,
   • pilvo skausmai ar tuštinimosi įpročių pokyčiai.

Retrogradinė irigoskopija

Tai neinvazinis radiologinis tyrimas. Rekomenduotina kai yra funkciniai storojo žarnyno sutrikimai. Šis tyrimas tinka divertikuliozei diagnozuoti.

Tyrimo metu per išangę į storąją žarną suleidžiama kontrastinės medžiagos (dažniausiai bario sulfato).

Storojo žarnyno tyrimas su rentgenokontrasiniais žymenimis (SŽTRŽ)

SŽTRKŽ taikomas lėto tranzito vidurių užkietėjimams diagnozuoti. Indikacijos:

• Vidurių užkietėjimo priežasčių diferencinė diagnostika.
• Vidurių užkietėjimo gydymo efektyvumui nustatyti.
• Simuliuojančių ligonių išaiškinimas.

Pacientui duodama nuryti specialių rentgenokontrastinių žymenų ir kas kelias dienas daromos pilvo apžvalginės rentgenogramos.

Yra keletas skirtingų metodikų, kurių metu galima tiksliai apskaičiuoti tranzitą storuoju žarnynu greitį.

Tam, kad nustatyti kuria storosios žarnos dalimi judėjimas sulėtintas, ji sąlyginai padalinamas į dešinę storąją žarną (DŽ), kairiąją storąją žarna (KŽ) ir riestinę žarną (RS).

Defekografija

Tai rentgenokontrastinis dinaminis tuštinimosi tyrimas.

Indikacijos:

• Vidurių užkietėjimas, tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaite.
• Nepilno pasituštinimo jausmas.
• Apsunkintas tuštinimasis.
• Tuštinantis reikalinga rankų pagalba.
• Kliūties pojūtis anorektalinėje srityje.

Tyrimo eiga:

• Į tiesiąją žarną suleidžiama 200ml tirštos grietinės konsistencijos bario sulfato masė.
• Ligonis sodinamas ant plastikinio nerentgenokontrastinio unitazo.
• Ligonis tiriamas lateralinėje ir frontalinėjs pozicijoje .
• Atliekamos dinaminės fluorogramos ramybėje, sutraukus tarpvietę, pasistanginus, tuštinimosi metu. Po pasituštinimo – ramybės ir maksimalaus stanginimosi metu.

Pasiruošimas tyrimams

Žarnyno paruošimas būtinas prieš RRS, retrogradinę irigoskopiją, fibrokolonoskopiją, defekografiją, pageidautinas prieš anoskopija.

Pasiruošimas rektoskopijai (RRS):

Paprastos valomosios klizmos užtenka pasiruošti RRS, defekografijai ir anoskopijai. Tuomet išvalomi storojo žarnyno paskutinieji keliolika centimetrų. Nepageidautina RRS ir anoskopijai ruoštis naudojant laisvinamuosius ar specialiai storosios žarnos ruošimui skirtus mišinius (CitraFleet, Picoprep, Eziclen, Fortrans, Cololyt). Po jų tiesiojoje žarnoje lieka daug skystų išmatų ir tyrimas būna neinformatyvus.

Pasiruošimas kolonoskopijai.

Ruošiantis kolonoskopijai geriausiai tinka poligliukolio tirpalai (FORTRANS, COLOLYT). Kai šių preparatų naudojimas kontraindikuotinas pacientai ruošiami valomosiosmis klizmomis. Įprastai skiriamos dvi klizmos (su 1 val. pertrauka) vakare ir dvi ryte 1-2 val. iki tyrimo.

Pasiruošimas retrogradinei irigoskopijai, fibrokolonoskopijai:

Ruošiantis retrogradinei irigoskopijai, fibrokolonoskopijai geriausiai tinka poligliukolio tirpalai (FORTRANS, COLOLYT). Kai šių preparatų naudojimas kontraindikuotinas pacientai ruošiami valomosiomis klizmomis. Įprastai skiriamos dvi klizmos (su 1 val. pertrauka) vakare ir dvi ryte 1-2 val. iki tyrimo.

Žarnyno tyrimai Vilniuje

Jeigu jaučiate virškinimo sutrikimus, pilvo skausmus ar kitus nemalonius simptomus, nelaukite – laiku atlikti žarnyno tyrimai gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Registruokitės profesionaliems žarnyno tyrimams telefonu +370 52101771 arba +370 603 30040. Patogu rezervuoti vietą ir internetu: Mano daktaras | E-sveikata. Jeigu turite papildomų klausimų, galite rašyti el. paštu – info@zeromsku.lt.

Parengė doc. Paulius Žeromskas.

Literatūra:

1. Žeromskas P., Poškus E. „Chirurginės koloproktologijos konspektai“ Mokymo priemonė studentams ir rezidentams. Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius. 2010.
2. Žeromskas P. Stundienė I. „Funkcinė koloproktologija ir pelviperineologijos pradmenys”. Mokomoji knyga. Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius. 2015.