Pradinis » Proktologija » Paciento proktologijos vadovas » Išangės polipai

Išangės polipai

Išangės polipai – tai, į spindį augančios išeinamosios angos kanalo gleivinės ar pogleivio dariniai. Klinikiniu požiūriu svarbu juos diferencijuoti nuo tiesiosios žarnos polipų, hemoroidinių mazgų, odinių hemoroidalinių išaugų ir kitų perianalinių darinių.

1. Išangės polipų kilmė (etiopatogenezė)

Išangės polipų kilmė heterogeniška:

Uždegiminė (reaktyvinė) kilmė. Dažniausi – vadinamieji fibroepiteliniai polipai arba hipertrofinės analinės papilės. Jie formuojasi dėl lėtinio mechaninio dirginimo ar lėtinio uždegimo (hemorojaus, analinės įplėšos, proktitas). Histologiškai būdinga fibrozė ir gleivinės hiperplazija.
Adenomatoziniai pokyčiai
Rečiau analiniame kanale gali būti nustatomi adenomatoziniai polipai, ypač jei procesas tęsiasi iš distalinės tiesiosios žarnos. Tokie dariniai turi displazijos riziką.
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukelti dariniai
Anogenitalinės kondilomos (condylomata acuminata) gali makroskopiškai priminti polipus. Jų atsiradimą provokuoja onkogeniniai ŽPV tipai.
Pooperaciniai ar potrauminiai pakitimai
Randinė hiperplazija ar gleivinės išvešėjimas po chirurginių intervencijų analiniame kanale.

2. Išangės polipų diagnostika

Diagnostika remiasi klinika ir instrumentiniais tyrimais:

Skundai: dariniai išangėje, kraujavimas tuštinimosi metu, svetimkūnio pojūtis, diskomfortas ar niežėjimas.
Apžiūra: leidžia įvertinti perianalinius darinius.
Apčiuopa: įvertinama darinio konsistencija, lokalizacija, judrumas.
Anoskopija/rektoskopija: leidžia vizualizuoti analinį kanalą ir distalinę tiesiąją žarną.
Kolonoskopija: rekomenduojama, jei nustatomas adenomatozinis polipas arba pacientas priklauso padidintos kolorektalio vėžio rizikos grupei.
Biopsija ir histologinis tyrimas – būtini galutinei diagnozei ir displazijos ar invazijos atmetimui.

3. Išangės polipų klasifikacija

Išangės polipai pagal histologiją klasifikuojami:

Fibroepiteliniai.
Hiperplastiniai.
Adenomatoziniai (vamzdiniai, gaureliniai, tubulogaureliniai)
ŽPV sukelti (kondilominiai)

4. Išangės polipų gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo histologinio tipo, dydžio ir simptomatikos.

Chirurginis pašalinimas (polipektomija).
- Vietinėje nejautroje atliekama ekscizija.
- Elektrokauterizacija mažiems dariniams.
Onkologinis gydymas.
- Jei nustatoma aukšto laipsnio displazija ar invazinis vėžys – gydymas planuojamas pagal onkologijos principus.
Etiologinių veiksnių korekcija.
- Lėtinio uždegimo, hemorojaus ar analinės fisūros gydymas mažina recidyvo riziką.

5. Išangės polipų gydymo prognozė

Fibroepitelinių ir uždegiminių polipų prognozė – gera; piktybinės transformacijos rizika minimali.
Adenomatozinių polipų prognozė priklauso nuo displazijos laipsnio ir pašalinimo radikalumo.
Recidyvo rizika paprastai nedidelė, tačiau galimi pakartotiniai dariniai, jei išlieka pre disponuojantys veiksniai.
Ilgalaikė stebėsena rekomenduojama pacientams, turintiems adenomatozinių ar ŽPV sukeltų pakitimų.

Santrauka

Išangės polipai – etiologiškai įvairūs dariniai, dažniausiai gerybiniai ir susiję su lėtiniu uždegimu. Tiksli diagnostika su histologiniu patvirtinimu yra būtina diferencinei diagnostikai ir gydymo taktikos parinkimui. Laiku pašalinus polipą ir koregavus predisponuojančius veiksnius, prognozė dažniausiai yra palanki.

Išangės polipai

1. Išangės polipų kilmė (etiopatogenezė)

2. Išangės polipų diagnostika

3. Išangės polipų klasifikacija

4. Išangės polipų gydymas

5. Išangės polipų gydymo prognozė

Santrauka

UAB ŽEROMSKŲ KLINIKA

Proktologija

Odontologija

Informacija

Išangės polipai

1. Išangės polipų kilmė (etiopatogenezė)

2. Išangės polipų diagnostika

3. Išangės polipų klasifikacija

4. Išangės polipų gydymas

5. Išangės polipų gydymo prognozė

Santrauka

UAB ŽEROMSKŲ KLINIKA

Informacija

Registruokitės vizitui jau dabar

INFORMACIJA

Registruokitės vizitui jau dabar

INFORMACIJA

Registruokitės vizitui jau dabar