Storosios žarnos polipai

Kas yra storosios žarnos polipai?

Storosios žarnos polipai – tai gleivinės išaugos, atsirandančios storosios arba tiesiosios žarnos sienelėje. Dažniausiai jie yra gerybiniai, tačiau kai kurie polipai laikui bėgant gali supiktybėti ir virsti storosios žarnos vėžiu.

Polipai paprastai auga lėtai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Dėl šios priežasties jie dažniausiai nustatomi profilaktinių tyrimų metu, atliekant kolonoskopiją.

Kaip dažnai nustatomi storosios žarnos polipai?

Storosios žarnos polipai yra labai dažni:

  • jie nustatomi maždaug 20–30 % vyresnių nei 50 metų žmonių;
  • jų rizika didėja su amžiumi;
  • dažniau serga vyrai.

Svarbiausia šių darinių reikšmė – kai kurie jų gali būti storosios žarnos vėžio pirmtakai.

Kokie būna storosios žarnos polipai?

Dažniausiai nustatomos kelios polipų rūšys:

Adenomos.

Tai dažniausi ir kliniškai svarbiausi polipai. Jie laikomi ikivėžine būkle, nes laikui bėgant gali supiktybėti. Adenomos gali būti:

  • tubulinės
  • vilozinės
  • tubulovilozinės

Didžiausią piktybėjimo riziką turi vilozinės adenomos ir didesni nei 1 cm polipai. Adenomos gali būti ant kojytės ir plokščios (žiūrėti paveikslėlį Storosios žarnos polipų tipai).

Hiperplastiniai polipai.

Paprastai tai maži ir gerybiniai polipai, dažniausiai randami tiesiojoje žarnoje. Jų piktybėjimo rizika labai maža.

Serratiniai polipai.

Serratiniai polipai svarbūs todėl, kad:

  • jie sudaro apie 20–30 % sporadinio storosios žarnos vėžio atvejų vystymosi kelią
  • dažnai būna plokšti ir sunkiau aptinkami kolonoskopijos metu (žiūrėti paveikslėlį „Storosios žarnos polipų tipai”)
  • gali progresuoti į vėžį greičiau nei klasikinės adenomos

Todėl jų aptikimas ir pašalinimas kolonoskopijos metu yra labai svarbus storosios žarnos vėžio profilaktikai.

Paveldimi polipai
Retesniais atvejais polipai atsiranda dėl genetinių sindromų ir gali būti daugybiniai.

Paveikslėlis. Storosios žarnos polipų tipai.

Polipų susidarymo priežastys ir rizikos veiksniai

Polipų atsiradimą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Svarbiausi rizikos veiksniai yra:

  • vyresnis amžius
  • šeiminė storosios žarnos vėžio anamnezė
  • mažas fizinis aktyvumas
  • nutukimas
  • riebus ir mažai skaidulų turintis maistas
  • rūkymas
  • gausus alkoholio vartojimas

Kai kuriais atvejais polipai atsiranda dėl paveldimų genetinių sindromų, tokių kaip šeiminė adenomatozinė polipozė ar Lynch sindromas.

Kokie yra storosios žarnos polipų simptomai?

Dauguma polipų nesukelia jokių simptomų. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti:

  • kraujas išmatose
  • slapto kraujo nustatymas išmatose
  • tuštinimosi įpročių pokyčiai
  • gleivės išmatose
  • pilvo diskomfortas

Kadangi simptomai dažnai būna nežymūs arba jų visai nėra, labai svarbūs profilaktiniai tyrimai.

Paveikslėlis. Storosios žarnos polipų simptomai

Kaip diagnozuojami storosios žarnos polipai?

Patikimiausias tyrimas polipams nustatyti yra kolonoskopija. Šio tyrimo metu gydytojas specialiu endoskopu apžiūri visą storąją žarną. Jei randamas polipas, dažniausiai jis iš karto pašalinamas ir siunčiamas histologiniam ištyrimui.

Kaip gydomi storosios žarnos polipai?

Pagrindinis gydymo metodas yra polipo pašalinimas. Dažniausiai tai atliekama kolonoskopijos metu. Tik retais atvejais gali prireikti chirurginės operacijos.

Paveikslėlis. Polipų šalinimas kolonoskopijos metu su elektrokauterine kilpa.

  1. Kolonoskopas žarnos spindyje.
  2. Kilpa dedama ant polipo.
  3. Kilpa uždėta ant polipo „kojytės”.
  4. Eletrokaiterinės kilpos „nudeginta” polipo kojytė

Ar polipai gali atsirasti vėl?

Taip. Net pašalinus polipą, laikui bėgant gali susiformuoti naujų. Todėl pacientams rekomenduojama periodinė kontrolinė kolonoskopija.

Kontrolės intervalas priklauso nuo:

  • pašalintų polipų skaičiaus
  • jų dydžio
  • histologinio tipo.

Kaip sumažinti storosios žarnos polipų riziką?

Polipų riziką gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas:

  • daugiau skaidulų turinti mityba
  • pakankamas fizinis aktyvumas
  • normalus kūno svoris
  • rūkymo atsisakymas
  • saikingas alkoholio vartojimas.

Svarbiausia prevencijos priemonė – profilaktinė kolonoskopija, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie storosios žarnos polipus.

1. Kas yra storosios žarnos polipai?

Storosios žarnos polipai – tai gleivinės išaugos, susidarančios storosios arba tiesiosios žarnos sienelėje. Dažniausiai jie yra gerybiniai, tačiau dalis jų gali ilgainiui virsti vėžiu. Dėl to polipus svarbu laiku diagnozuoti ir pašalinti.

Dauguma polipų yra nepavojingi, tačiau kai kurie, ypač adenominiai ir serratiniai, gali supiktybėti. Rizika priklauso nuo polipo dydžio, tipo ir skaičiaus. Laiku pašalinus polipą, vėžio rizika ženkliai sumažėja.

Dažniausiai polipai nesukelia jokių simptomų. Dėl to svarbiausias diagnostikos būdas yra profilaktinė kolonoskopija. Kartais gali pasireikšti kraujas išmatose, tuštinimosi pokyčiai ar pilvo diskomfortas.

Polipų atsiradimą lemia amžius, genetiniai veiksniai, mityba, rūkymas, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka. Taip pat didesnę riziką turi žmonės, kurių šeimoje buvo storosios žarnos vėžys ar polipai. Sveikas gyvenimo būdas ir mityba gali sumažinti jų atsiradimo tikimybę.

Patikimiausias tyrimas yra kolonoskopija, kurios metu gydytojas apžiūri visą storąją žarną. Radus polipą, jis dažniausiai pašalinamas iš karto. Pašalintas audinys siunčiamas histologiniam ištyrimui. Būti įsitikinti ar jis nėra suvėžėjęs.

Kolonoskopija yra tiksliausias ir patikimiausias tyrimas storosios žarnos polipams nustatyti. Kiti tyrimai gali tik įtarti polipus, bet jų nepašalina. Todėl kolonoskopija yra svarbiausias tyrimas tiek diagnostikai, tiek gydymui.

Dauguma polipų pašalinami kolonoskopijos metu naudojant specialią kilpą arba kitus endoskopinius instrumentus. Procedūra yra minimaliai invazinė ir dažniausiai nereikalauja operacijos. Pacientas tą pačią dieną gali grįžti namo.

Taip, dalis polipų gali virsti storosios žarnos vėžiu, ypač adenominiai ir serratiniai polipai. Šis procesas paprastai trunka kelerius metus. Dėl to profilaktinė kolonoskopija leidžia užkirsti kelią vėžio vystymuisi.

Kontrolinės kolonoskopijos dažnis priklauso nuo pašalinto polipo tipo, dydžio ir skaičiaus. Dažniausiai tyrimas kartojamas po 3–5 metų, o esant didesnei rizikai – anksčiau. Tikslų laiką nustato gydytojas.

Visiškai išvengti polipų ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti. Rekomenduojama sveika mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris ir profilaktiniai tyrimai nuo 50 metų. Ankstyvas polipų nustatymas yra efektyviausia prevencijos priemonė.

1. Kas yra storosios žarnos polipai?

Storosios žarnos polipai – tai gleivinės išaugos, susidarančios storosios arba tiesiosios žarnos sienelėje. Dažniausiai jie yra gerybiniai, tačiau dalis jų gali ilgainiui virsti vėžiu. Dėl to polipus svarbu laiku diagnozuoti ir pašalinti.

Dauguma polipų yra nepavojingi, tačiau kai kurie, ypač adenominiai ir serratiniai, gali supiktybėti. Rizika priklauso nuo polipo dydžio, tipo ir skaičiaus. Laiku pašalinus polipą, vėžio rizika ženkliai sumažėja.

Dažniausiai polipai nesukelia jokių simptomų. Dėl to svarbiausias diagnostikos būdas yra profilaktinė kolonoskopija. Kartais gali pasireikšti kraujas išmatose, tuštinimosi pokyčiai ar pilvo diskomfortas.

Polipų atsiradimą lemia amžius, genetiniai veiksniai, mityba, rūkymas, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka. Taip pat didesnę riziką turi žmonės, kurių šeimoje buvo storosios žarnos vėžys ar polipai. Sveikas gyvenimo būdas ir mityba gali sumažinti jų atsiradimo tikimybę.

Patikimiausias tyrimas yra kolonoskopija, kurios metu gydytojas apžiūri visą storąją žarną. Radus polipą, jis dažniausiai pašalinamas iš karto. Pašalintas audinys siunčiamas histologiniam ištyrimui. Būti įsitikinti ar jis nėra suvėžėjęs.

Kolonoskopija yra tiksliausias ir patikimiausias tyrimas storosios žarnos polipams nustatyti. Kiti tyrimai gali tik įtarti polipus, bet jų nepašalina. Todėl kolonoskopija yra svarbiausias tyrimas tiek diagnostikai, tiek gydymui.

Dauguma polipų pašalinami kolonoskopijos metu naudojant specialią kilpą arba kitus endoskopinius instrumentus. Procedūra yra minimaliai invazinė ir dažniausiai nereikalauja operacijos. Pacientas tą pačią dieną gali grįžti namo.

Taip, dalis polipų gali virsti storosios žarnos vėžiu, ypač adenominiai ir serratiniai polipai. Šis procesas paprastai trunka kelerius metus. Dėl to profilaktinė kolonoskopija leidžia užkirsti kelią vėžio vystymuisi.

Kontrolinės kolonoskopijos dažnis priklauso nuo pašalinto polipo tipo, dydžio ir skaičiaus. Dažniausiai tyrimas kartojamas po 3–5 metų, o esant didesnei rizikai – anksčiau. Tikslų laiką nustato gydytojas.

Visiškai išvengti polipų ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti. Rekomenduojama sveika mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris ir profilaktiniai tyrimai nuo 50 metų. Ankstyvas polipų nustatymas yra efektyviausia prevencijos priemonė.

Registruokitės vizitui jau dabar

INFORMACIJA

Registruokitės vizitui jau dabar

INFORMACIJA

Registruokitės vizitui jau dabar